http://vytautas.gapsys.lt/naujienos Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Gapšys Fri, 27 Aug 2010 15:44:15 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/128 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/128 Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad daugiausiai šalies biudžeto lėšų tenka valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti. Taip atsakė 47,7 proc. RAIT atliktos apklausos dalyvių, tačiau Finansų ministerija atsikerta, kad tai yra netiesa, nes liūto dalis valstybės biudžeto lėšų skiriama pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms mokėti. Suprask taip, kad patys „blogiausieji“ yra pensininkai. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės tarnautojams centrinėje valdžioje (ministerijose, įvairiose tarnybose, inspekcijose ir kitose įstaigose) bei savivaldybėse šiemet skirta 1 mlrd. 177 mln. litų, ir tai yra „tik“ 3,5 proc. viešųjų išlaidų. O pensijoms ir socialinėms išmokoms „dosni“ Vyriausybė skyrė net 13 mlrd. 326 mln. Lt, arba 39,2 proc. visų viešųjų išlaidų (čia reikėtų stabtelti ir priminti, kad dabartiniai pensininkai prieš išeidami į pensiją mokėjo nemažas įmokas į valstybės biudžetą). Labai gražūs skaičiai. Belieka tik stebėtis — kodėl gi lietuviai taip blogai gyvena. Tačiau į tuos skaičius įsigilinus tampa aišku, kad taip gražiai viskas atrodo tik dėl to, kad yra gražiai pateikta. Pažvelgus į gražių finansinių ataskaitų kūrimo virtuvę tampa akivaizdu, kad mus visus eilinį kartą bando apmulkinti. Valstybės tarnautojams yra skiriami 3,5 proc. visų viešųjų išlaidų, tačiau kas gi yra tos viešosios išlaidos? Finansų ministerijos manymu (ir, tikriausiai, visos Vyriausybės), viešosiomis išlaidomis vadinamas šalies nacionalinis biudžetas (t.y. valstybės ir savivaldybių biudžetas), Europos Sąjungos (ES) ir kitų užsienio šalių finansinės paramos lėšos bei „Sodros“ išlaidos. Visą tai kartu sudėjus gaunasi labai gražus skaičius — 34 mlrd. Lt., kurio fone „kažkoks“ milijardas ir keli milijonai, skirti valstybės tarnautojams, atrodo visai nereikšmingai, tačiau čia slypi didžiausia apgaulė, apie kurią Vyriausybės nariai linkę nutylėti, ir patikėję kuria paprasti Lietuvos žmonės yra ramūs. Atmetus „Sodros“ ir ES lėšas — kurių paskirtis yra labai aiški ir kurios negali būti skirtos kitoms reikmėms, nei numatyta, tuo labiau — valstybės tarnautojų atlyginimams, lieka mažiau negu pusė — 16 mlrd. 507 mln. Lt. — tai yra šalies nacionalinis biudžetas, nuo kurio ir turėtume skaičiuoti valstybės tarnautojų atlyginimams skirtą dalį. Tad iš tikrųjų valstybės tarnautojams yra skiriama ne 3,5 proc. kaip teigia Finansų ministerija, o 7,1 proc., o tai jau yra tikrai nemažai, tuo labiau, kad 2013 m. nebebūsime taip dosniai remiami ES. Neturiu tikslo smerkti valstybės tarnautojų, kurių didžioji dalis atlieka svarbų darbą, tačiau liūdna matyti Finansų ministerijos nuolatines pastangas manipuliuoti išvestiniais duomenimis ir iškreipti tikrovę.   Wed, 25 Aug 2010 12:43:19 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/127 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/127 Pasklidus kalboms apie galimą „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą Rusijai, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys primena, kad patys konservatoriai sudarė galimybę „Mažeikių naftą“ valdančiai „PKN Orlen“ parduoti įmonės akcijas bet kam. 2008 m. gruodžio 23 d. Seime svarstant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo pakeitimus, suteikiančius galimybę Vyriausybei parduoti jos turimas akcijas „PKN Orlen“, V. Gapšys ragino labai gerai įvertinti aplinkybes ir, numačius tam tikrus saugiklius, išnaudoti situaciją valstybės labui. „Nutruks akcininkų sutartis ir mes nebeturėsime jokios įtakos tam, kas po to pirks „Mažeikių naftą“. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra strateginis objektas, kad jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jo sėkminga veikla neša nemažas pajamas biudžetui, mes turėtume visus šiuos dalykus labai įdėmiai įvertinti“, — Seimo posėdyje kalbėjo V. Gapšys. Praėjus daugiau kaip metams, šių žodžių prasmę pagaliau suvokė ir konservatoriai — patys pardavę likusias „Mažeikių naftos“ akcijas lenkams. Anuomet premjeras A. Kubilius ramino, kad prieš akcijų pardavimą Vyriausybė derėsis dėl opciono sąlygų ir papildomų reikalavimų, kaip elgis kompanija, kai įgis šimtą procentų akcijų ir kokias garantijas jie suteiks Lietuvos Respublikai, ypač tuo atveju, jeigu jie sugalvotų parduoti savo akcijų paketą. Deja, savo pažado Vyriausybė taip ir neištesėjo. Ji nenumatė jokių saugiklių, ribojančių „PKN Orlen“ galimybes parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas, o dabar patys konservatorių atstovai ragina kreiptis į Briuselį dėl galimo gamyklos akcijų pardavimo rusams. „Konservatorių požiūris į „Mažeikių naftos“ istoriją, mane, švelniai tariant, stebina. Konservatorius A. Kubilius suteikia visas galimybes „PKN Orlen“ parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas rusams, o jo bendražygiai pradeda šaukti, kad toks pardavimas yra pavojingas Lietuvai. Juk gandai apie galimą „Mažeikų naftos“ pardavimą Rusijai sklido jau seniai, dar iki to, kai buvo parduotas Vyriausybės valdomas akcijų paketas. Tačiau tada konservatoriams tai nerūpėjo. Belieka tik spėlioti, kodėl šalies nacionalinis saugumas dešiniesiems parūpo tik dabar“, — sako V. Gapšys. Mon, 23 Aug 2010 10:51:56 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/126 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/126 Šiandien Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė užregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, sudarančius sąlygas asmenims, prižiūrintiems neįgaliuosius, kuriems nustatyta visiška negalia — dalyvauti darbinėje veikloje. Šiuo metu visišką negalią turinčius žmones prižiūrintys asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis ir jiems nesudaroma galimybės dalyvauti darbinėje veikloje, nes įsidarbinimo atveju jie praranda galimybę gauti valstybės paramą. Anot V. Gapšio, darbiečiai šį pasiūlymą teikia atsižvelgdami į sutrikusio intelekto žmonių globos organizacijų prašymus: „Mes siūlome nustatyti, kad asmenys, prižiūrintys neįgaliuosius, kuriems nustatyta visiška negalia, galėtų dalyvauti darbinėje veikloje, dirbdami ne daugiau pusės etato, o jų draudimo valstybės lėšomis įmokos būtų skaičiuojamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir mažinamos proporcingai užimto etato dydžiui, t.y. jeigu toks asmuo dirbtų pusę etato, jis atitinkamai netektų pusės valstybės paramos, o ne taip, kaip yra dabar, kai jis apskritai negali dirbti“. Darbiečiai mano, kad jų pasiūlymas bus naudingas ir valstybei, ir neįgaliuosius asmenis prižiūrintiems asmenims. „Priėmę šią įstatymo pataisą, pagerintume socialines garantijas asmenims, prižiūrintiems neįgaliuosius, kuriems nustatyta visiška negalia, ir sudarytume jiems galimybę įsitraukti į darbo rinką. Dirbdami, šie asmenys mokėtų mokesčius nuo gautų pajamų, o valstybė ne tik neturės mokėti jiems dalies pašalpos, bet dar ir gaus pajamų, tad šio pasiūlymo nauda ir socialiniu, ir ekonominiu požiūriu yra akivaizdi“, — sako V. Gapšys. Thu, 19 Aug 2010 14:31:56 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/125 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/125 Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė užregistravo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus, ribojančius ministrų kabineto galimybes skirstyti Vyriausybės rezervo fondo lėšas savo nuožiūra. Seimo narių manymu, šiuo metu Vyriausybės rezervo lėšos yra naudojamos neracionaliai. „Pastaruoju metu dažnai susiduriame su atvejais, kai valstybei trūksta lėšų nenumatytoms situacijoms ir jos yra finansuojamos iš Vyriausybės rezervo fondo, kuris irgi yra beveik tuščias, tačiau pinigų iš jo paėmimo principai tėra žinomi tik Vyriausybės nariams. Pavyzdžiui, visai nesuprantama, remiantis kokiais motyvais iš Vyriausybės rezervo lengva ranka buvo skirta 63 tūkst. litų grožio konkursui „Misis Visata“, užtat Vyriausybė iki šiol negali apsispręsti, kiek pinigų skirti audros likvidavimui“, — sako V. Gapšys. Darbiečiai siūlo, kad Vyriausybės rezervo fondas Vyriausybės nutarimu turėtų būti naudojamas tik ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, o lėšos kitoms reikmėms galėtų būti panaudojamos tik Seimo pritarimu. „Sunkmečiu, kai reikėtų skaičiuoti kiekvieną centą, o biudžetas yra kiauras, rezervo lėšas reikėtų kontroliuoti griežčiau, skiriant jas tik būtiniausiems reikmėms. Manau, kad jeigu kitą kartą Vyriausybė sumanys vėl skirti apvalią sumą stichine nelaime virtusiems grožio konkursams, ministrai susigės ir tokio pasiūlymo Seimui neteiks“, — teigia V. Gapšys. Tue, 17 Aug 2010 14:59:32 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/124 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/124 Savaitgalį lankydamasis Plungės rajone Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys dalyvavo unikalios galerijos po vandeniu atidaryme. Seimo nario kostiumą į naro įrangą iškeitęs V. Gapšys po vandeniu apžiūrėjo per 20 profesionalių ir mėgėjiškų nuotraukų. Ši povandeninė galerija buvo atidaryta „Nardymo akademijos“ vasaros stovykloje. Po vandeniu panardintos nuotraukos, atspausdintos ir paruoštos specialia technika. Povandeninę galeriją sudaro dvi parodos: povandeninės fotografijos profesionalo Sauliaus Kirvelos ir Andriaus Albriko mėgėjiškų fotografijų. Abiejų autorių po vandeniu įrengtas parodas apžiūrėjęs V. Gapšys dalinosi įspūdžiais: „Šis projektas dar kartą įrodo, kad originaliomis idėjomis galime pritraukti žmones prie Lietuvos ežerų. Nėriau ne pirmą kartą, tačiau Lietuvoje to dar nebuvo tekę išbandyti. Emocijos tikrai labai geros, tad pasinerti į parodą rekomenduoju visiems, kurie domisi povandeniniu pasauliu, o organizatoriams linkiu ir toliau kurti ir džiuginti lankytojus“. Mon, 02 Aug 2010 13:54:06 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/123 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/123 Latvijos finansų ministerija, ruošdama kovos su šešėline ekonomika planą, paskelbė apie planuojamą dalinę mokesčių amnestiją juridiniams asmenims nuo 2011 m. liepos 1 d. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys primena, kad Darbo partija pritaikyti mokesčių amnestiją Lietuvos mokesčių mokėtojams siūlė dar sausio mėnesį, tačiau tada Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tiesiog pasišaipė iš darbiečių. „Mokesčių amnestija yra trumpalaikė galimybė tam tikrai mokesčių mokėtojų grupei mokėti nustatytą mokestį mainais į atleidimą nuo atsakomybės už vengimą mokėti mokesčius. Trumpuoju laikotarpiu dėl amnestijos padidėja biudžeto pajamos. Susiaurėja asmenų, kuriuos reikia tikrinti, sąrašas, sumažėja mokesčių administravimo išlaidos. Taip pat sumažėja šešėlinė ekonomika, todėl galima tikėtis, kad biudžeto pajamos augs ir ilguoju laikotarpiu. Šios priemonės nauda jau yra akivaizdi ir mūsų kaimynams — latviams, o Lietuvos Vyriausybei tokie ekonomikos ir verslo skatinimo būdai kažkodėl yra nepriimtini“, — sako V. Gapšys. V. Gapšys atkreipia dėmesį, kad kaimyninės šalys sėkmingai įgyvendina daug pasiūlymų, kuriuos Darbo partija siūlo Lietuvos Vyriausybei ir kuriuos atkakliai ignoruoja valdančioji dauguma. „Prieš kelias savaites Europos Komisija (EK) Latvijai davė leidimą padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą, nuo kurios ekonominę veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti šį mokestį. Mėnesio pradžioje EK, atsižvelgdama į Latvijos Vyriausybės prašymą, leido šią ribą padidinti iki 172 tūkst. Lt (50 tūkst. Eurų). Komisija pabrėžė, kad tokios priemonės turėtų paskatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Latvijoje. Darbo partijos frakcija dar balandžio pradžioje užregistravo panašią PVM įstatymo pataisą, tačiau jos priėmimas yra akivaizdžiai vilkinamas valdančiosios daugumos sluoksniuose“, — teigia Darbo partijos frakcijos seniūnas. Pasak V. Gapšio, Lietuvos Vyriausybė daro viską, kad kaimynės aplenktų mūsų šalį ir greičiau išeitų iš krizės. „Apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė imtųsi tokių pat drastiškų, bet ypatingai veiksmingų priemonių, kaip, tarkime, Lenkijos Vyriausybė, mums belieka tik svajoti, o juk Lenkija yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, kuri sugebėjo maksimaliai sušvelninti krizės poveikį. Tam, kad greičiau susitvarkytų su krizės padariniais, kardinalių priemonių imasi ir estai su latviais, o Lietuva — kaip trečias brolis iš pasakos — neryžtingai trypčioja vietoje, negalėdama apsispręsti kur dar reikėtų nurėžti biudžeto išlaidas ir kokį naują mokestį dar galima būtų įvesti, kad tauta labai garsiai neprieštarautų. Žinoma, juk pasak A. Kubiliaus su krize mes jau susidorojome, tad visi galime drąsiai sėsti ant dviračių ir minti iš Lietuvos — kuo toliau ir kuo ilgesniam laikui“, — sako V. Gapšys.   Fri, 30 Jul 2010 14:48:53 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/122 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/122 Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia besidžiaugiantis gerėjančiais Lietuvos makroekonomikos rodikliais, tačiau, jo manymu, šalies ekonomikos augimas galėtų būti žymiai spartesnis, jeigu Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė imtųsi tinkamų veiksmų nuo pat pirmųjų dienų. „Džiugu, kad baigiasi BVP mažėjimo maratonas, tačiau įsigilinus į skaičius, tampa akivaizdu, kad reikia būti labai dideliu optimistu, kad tuose skaičiuose įžvelgtum ekonomikos atsigavimo požymius“, — sako V. Gapšys. 2008 m. antrojo ketvirčio Lietuvos BVP sudarė 28 mlrd. 697 mln. Lt, 2009 — 23 mlrd. 870 mln., o šiemet — 24 mlrd. 286 mln. Lt, t.y. 416 mln. Lt daugiau nei pernai, tačiau 4 mlrd. 411 mln. Lt mažiau nei 2008 m. „Nuo A. Kubiliaus vadovavimo pradžios Lietuvos BVP sumažėjo 19 mlrd. Lt, t.y. beveik 15 proc., tad džiaugtis dabar, kad per vieną ketvirtį ekonomika paaugo 1 proc. — yra labai naivu“, — teigia darbiečių seniūnas. V. Gapšys įsitikinęs, kad jeigu ši Vyriausybė nuo pat pirmųjų dienų būtų ėmusis tinkamų veiksmų, krizės poveikis Lietuvoje būtų mažesnis, o ekonomika pradėtų atsigauti žymiai anksčiau. „Vos tik statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų antrojo ketvirčio ekonomika, palyginus su praėjusių metu tuo pačiu ketvirčiu, paaugo 1 proc., A. Kubilius suskubo girtis, kad jo vadovaujama Vyriausybė eina teisinga kryptimi, o ekonomikos skatinimo planas, neva, veikia. Tai yra didžiausia premjero veidmainystė. Šios Vyriausybės sukurtas ekonomikos skatinimo planas tik dar giliau įklampino Lietuvą į krizės liūną. Užspaudę verslą ir prasiskolinę tarptautinėms finansų institucijoms, valdantieji kantriai laukė krizės pabaigos visame pasaulyje. Tad dėl gerėjančių Lietuvos makroekonomikos rodiklių mes turėtume būti dėkingi ne protingų vadovėlių rašytojui A. Kubiliui, o atsigaunančiai Europai ir Rusijai. Tai patvirtina ir BVP prieaugio struktūra — teigiamą BVP pokytį lėmė transporto, pramonės ir didmeninės prekybos įmonėse sukurtos pridėtinės vertės padidėjimas — tai yra tos sritys, kurios tiesiogiai priklauso nuo užsienio rinkų“, — sako V. Gapšys. Seimo darbiečių seniūnas mano, kad jeigu ne nevykusi A. Kubiliaus antikrizinė politika, šiandien Lietuvos BVP augimas galėtų siekti 4–5 proc. „Pagrindiniu Darbo partijos ekonomikos gaivinimo plano akcentu buvo verslo skatinimas. Jeigu Vyriausybė įsiklausytų į mūsų pasiūlymus, šalies ekonomika būtų pradėjusi augti dar praeitų metų pabaigoje, o šiandien mes galėtume džiaugtis ne 1 proc., o 4–5 proc. ekonomikos augimu“, — sako V. Gapšys. Wed, 28 Jul 2010 13:25:28 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/121 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/121 Po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) totalaus fiasko, įvykusio šį šeštadienį, skelbiant abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, Seimo Darbo partijos frakcija mano, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris „šiuo metu atostogauja ir detaliai neseka, kas Lietuvoje vyksta“, galėtų pratęsti savo atostogas visam laikui, nes Lietuva neturi jokios naudos iš tokių ministrų.  „Manau, kad švietimo ir mokslo ministras galėtų bent atsiprašyti už tai, kas įvyko šį šeštadienį, juk visi abiturientai ir jų tėvai šios dienos laukė 12 metų. Kokį stresą patyrė jaunieji žmonės, kurie negalėjo sužinoti savo stojimo rezultatų arba gavo klaidingus pranešimus apie tai, kad jie niekur neįstojo. Kaip visada, niekas už tai nei ketina prisiimti atsakomybės, nei atsiprašyti, o G. Steponavičius arogantiškai pareiškia, kad jis neseka, kas vyksta Lietuvoje, nes atostogauja“, – sako V. Gapšys.  Seimo darbiečių seniūnas siūlo G. Steponavičiui nebegrįžti iš atostogų. „Ar Lietuvoje ministras, ar užsienyje, švietimo sistemai tai jokios įtakos nedaro. Būdamas Lietuvoje jis įgyvendina nevykusią Šveitimo ir mokslo reformą, o išvažiavęs į užsienį – nekreipia dėmesio į pasityčiojimą iš abiturientų. Manau, kad tokio ministro Lietuvai apskritai nereikia ir jis galėtų pratęsti savo atostogas visam laikui. Panašu, kad švietimo sistema dėl tokių ministro atostogų patirtų tik naudą“, – teigia V. Gapšys.  Tue, 27 Jul 2010 13:56:30 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/120 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/120 Bankų ir verslo problemas nagrinėjančios Seimo darbo grupės vadovas Vytautas Gapšys teigia, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos atstovai iškreipia faktus, kaltindami Seimą neveiksnumu reguliuojant bankų ir verslo santykius. Anot SVV tarybos pirmininkės pavaduotojo Dano Arlausko, jį stebina Seimo darbo grupės prašymas pateikti savo pasiūlymus, kaip galima būtų reguliuoti verslininkų ir bankų santykius. „Mano vadovaujamai darbo grupei Seimo valdyba pavedė konsoliduoti visus teisės aktus, kurie liečia fizinių asmenų nemokumą. Pastovūs bandymai darbo grupei primesti užduotis, nesusijusias su šitų teisės aktų rengimu, aiškiai parodo kaip yra bandoma sužlugdyti šios grupės darbą. Atsakingai pareiškiu, kad darbo grupė įvykdys visas užduotis, susijusias su fizinių asmenų nemokumu, ir mes padarysime tai skubiai, kaip įsipareigojome Seimo valdybai. Kitų klausimų darbo grupė neturi galimybės nagrinėti, nes mums to nepavedė Valdyba“, — sako Darbo grupės vadovas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys. Anot V. Gapšio, jeigu Seimo valdyboje bus priimtas sprengimas sudaryti darbo grupę, kuri turės atitinkamus įgaliojimus, Darbo partijos frakcija yra pasiryžusi paruošti konkrečius teisės aktus. „Darbo partija geriau už kitas partijas supranta verslo skatinimo būtinumą. Aš pats asmeniškai galiu vadovauti tai darbo grupei ir parengti jiems reikiamus teisės aktų projektus, juolab, kad Darbo partija yra parengusi visą verslo skatinimo programą, kurią tik reikia paversti teisės aktais“, — teigia V. Gapšys.   Mon, 26 Jul 2010 12:30:28 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/119 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/119 Šiandien Seime įvyko Europos reikalų komiteto posėdis, kuriame Finansų, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai pristatė ES paramos panaudojimo ataskaitas. Anot Europos reikalų komiteto nario, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, ministerijų pasiaiškinimai, kodėl ES lėšų įsisavinimas vyksta vangiai, yra mažų mažiausiai juokingi, o rimtų priežasčių, dėl ko stringa ES finansavimas, Seimo komiteto nariai taip ir neišgirdo. „Nustebino ministerijų atstovų pasiaiškinimai, kad ES lėšų įsisavinimui švietimo srityje trukdo atostogos — neva darbuotojai atostogauja ir dėl to negalima pasirašyti sutarčių ir projektų. Kitoms ministerijoms administruoti ir įsisavinti lėšas trukdo netinkami orai. Taip galima pasiekti absurdo ribą ir dėl kiekvienos nesėkmės savo darbe apkaltinti metų laiką, orus arba netinkamą žvaigždžių išsidėstymą“, — ironizuoja V. Gapšys. Šiai dienai Lietuva panaudojo tik 19 proc. ES struktūrinės paramos. Tai yra vos ne trigubai mažiau, nei yra pasirašyta sutarčių. Ypatingai vangiai vyksta priemonių, skirtų verslo skatinimui įsisavinimas. Iš numatytų 1,7 mlrd. Lt ES lėšų verslui skatinti, pagal sudarytas sutartis yra išmokėta tik 153 mln. Lt., t.y. mažiau nei 10 proc. „Atrodo, kad šios Vyriausybės darbo tikslu tapo totalus Lietuvos verslo sužlugdymas. Užspaudusi verslininkus didžiuliais mokesčiais valdžia neskuba dalinti ES paramos. Tai tampa panašu į žiaurų valdžios eksperimentą su žmonėmis: kiek gi jūs dar ištversite. Ministerijų atstovų pasiteisinimai yra juokingi, tačiau tiesiai šviesai atsakyti, kas kaltas dėl to, kad ES lėšos yra įsisavinamos taip lėtai, jie negali. Ir tai nenuostabu, juk niekas nenori pripažinti, kad šiai Vyriausybei paprasčiau pasiskolinti pinigus ir juos pravalgyti, nei užtikrinti tinkamą ES lėšų įsisavinimą ir verslo rėmimą“, — teigia V. Gapšys.