Darbiečiai gaivina idėją riboti bankų galimybes iškeldinti žmones iš paskutinio gyvenamojo būsto
Paaiškėjus, kad bankų pažadai neiškeldinti skolininkų iš paskutinio gyvenamojo būsto neatitinka tikrovės ir gavus tai įrodančios informacijos, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami atnaujinti Civilinio proceso kodekso pataisų, reglamentuojančių apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, svarstymą. „Po R. Šarkino viešo pareiškimo Seime, kad bankai neiškelia žmonių iš paskutinio būsto, gavau daug informacijos, paneigiančius šiuos žodžius. Man elektroniniu paštu rašė žmonės, kurie savo kailiu patyrė bankų savivalę — bankai vienašališkai keičia sutarčių sąlygas, varo žmones iš namų ir reikalauja iš karto mokėti visą paskolos sumą, net nesistengdami įsigilinti į skolininkų problemas ir geranoriškai ieškoti jų sprendimo būdų“, — sako V. Gapšys.
Pataisa, reglamentuojanti apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, ir siūlanti stiprinti įsiskolinusių asmenų turto apsaugą, Seimo posėdžių sekretoriate buvo užregistruota beveik prieš metus — 2009 m. gegužės 14 d., ją užregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytautas Gapšys. Vėliau šios pataisos svarstymas buvo sustabdytas, nes bankų atstovai pažadėjo Seimo nariams, kad žmonės nebus iškeldinami iš paskutinio gyvenamojo būsto. „Darbo partijos frakcijos susitikime su bankininkais ir bankų asociacijos vadovybe mums buvo pasakyta, kad tokios pataisos neturi prasmės, nes bankai neiškeldina žmonių iš paskutinio gyvenamojo būsto“, — sako Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys.
V. Gapšys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankų asociacija šioje situacijoje yra bejėgė, nes pati pripažįsta, kad „neturi galimybės ir neužsiima tarpininkavimu sprendžiant bankų ir jų klientų problemas“.
„Atsižvelgdami į susiklosčiusią ekonominę situaciją ir padažnėjusius atvejus, kai dėl prarastų pajamų šaltinių už įsiskolinimus žmonių turtas yra parduodamas iš varžytinių, taip pat bankų asociacijos nesugebėjimą konstruktyviai bendradarbiauti su bankais dėl skolininkų neiškeldinimo iš jų būsto, kreipėmės į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, prašydami atnaujinti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymą“, — sako V. Gapšys.
Iškeldinimai už įsiskolinimus yra sena ir skausminga socialinė problema. Kartais žmonių įsiskolinimai siekia šimtus tūkstančių, o kartais užtenka kelių tūkstančių, kad jie netektų būsto. Darbiečiai siūlo nustatyti dviejų metų terminą, per kurį teismo leidimu nebūtų išieškoma iš vienintelio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino įsiskolinusiems asmenims gyventi. Ši įstatymo nuostata galiotų ir tais atvejais, kai vienintelis butas ar gyvenamasis namas yra savanoriškai įkeistas imant kreditą iš banko ar kredito įstaigos, ir kreditorius reikalauja vykdyti neginčijamus įsipareigojimus.
