V. Gapšys: „Senstantis Seimas bijo jaunimo“
„Tai, kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui“ - tokia išvada peršasi matant, kaip atkakliai nenorima leisti jaunimui dalyvauti politinėje veikloje.
Kodėl vienos valstybės drąsiai skatina jaunimą dalyvauti politinėje veikloje ir nebijo derinti patirties su jaunatviška energija, o kitos baiminasi jaunų žmonių valdžioje? Interpretacijų gali būti ir yra įvairių, tačiau Lietuva, deja, patenka į negausų sąrašą tų valstybių, kurios jaunimo bijo lyg ugnies. Dabar į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatuoti turi teisę asmenys tik nuo 25 metų. Iš ES valstybių vos keturios šalys šitaip apriboja jaunimo galimybę kandidatuoti į parlamentą, tai Graikija, Italija, Kipras ir, žinoma, Lietuva. Visos kitos valstybės taiko kur kas žemesnį amžiaus cenzą.
Jei ekonomiškai tvirtos, politiškai stabilios valstybės nebijo į valdžią įsileisti 18 ar 21 metų sulaukusių asmenų, tai kodėl to baiminasi Lietuva? Siūlymas 21 metų sulaukusius žmones skatinti aktyviai dalyvauti politinėje veikloje nėra nei naujas, nei išskirtinis Europoje. Tačiau pasisakantys prieš šią idėją pasitelkia tokius argumentus, kaip jauno žmogaus neprofesionalumas, nepasirengimas atsakingam darbui bei aukštojo mokslo diplomo neturėjimas. Visus šiuos pseudo argumentus galima sumalti į miltus keliais paprastais pavyzdžiais.
Aukštasis mokslas Seimo nariui neprivalomas
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs siūlymą sumažinti kandidatų į Seimo narius amžiaus cenzą iki 21 metų, pateikė pribloškiantį atsakymą. Išvadoje teigiama, kad 21 metų asmuo dar nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo. Kyla pagrįstas klausimas – nuo kada Seimo narys privalo turėti aukštojo mokslo diplomą? Tokio reikalavimo kandidatams, kad ir nuo 25 metų, nėra ir nebuvo. Šiame Seime yra ne mažiau kaip 5 Seimo nariai, neturintys aukštojo išsilavinimo. Kai kurių iš jų pavardės rinkėjus nustebintų. Bet, matyt, svarbiausia tai, kad jiems jau toli gražu ne 21 ir net ne 30 metų.
Negana to, išvadoje aiškinama, kad dėl Seimo nario veiklos intensyvumo abejotina, jog žmogus, tapęs Seimo nariu, galės tęsti aukštojo mokslo studijas, jei jos pradėtos, ar įgyti aukštojo mokslo diplomą jau dirbdamas parlamente. Nuo kada abejonė yra argumentas? Ne vienas ir ne du Seimo nariai savo diplomus gavo jau būdami tautos atstovais. Negana to, Seimo nario veiklos intensyvumas netrukdo kai kuriems išrinktiesiems plenarinius posėdžius rengti šokių repeticijose ar šiltuose kraštuose. Tiems, kam per 25, tai leidžiama.
Kuo matuojamas Seimo nario profesionalumas?
Lietuva, skirtingai nei absoliuti dauguma ES šalių, baidosi jauno žmogaus politikoje dėl jo menamo neprofesionalumo. Jaunimo atžvilgiu skeptiškai nusiteikusiųjų laidomos pastabos, esą jaunas žmogus nieko neišmano politikoje ir nejaučia atsakomybės, yra, švelniai tariant keistokos. Kas galėtų atsakyti, ar pakanka profesionalumo dirbti šiame Seime narkologui, veterinarui, kūno kultūros mokytojui ar apskritai neturinčiam jokios specialybės parlamentarui? Diskutuotinas klausimas, todėl argumentas, kad jaunimas yra nepakankamai profesionalus Seimui yra niekinis.
Taigi nėra nė vieno pagrįsto argumento, kodėl 21 – erių sulaukęs asmuo negali kandidatuoti į Seimą. Peršasi išvada, kad Seimui neparanku leisti jaunimui aktyviai dalyvauti politinėje veikloje. Jaunas žmogus su savo energija, maksimalizmu ir tikėjimu tuo, ką daro, yra pavojingas didžiajai daliai vyresnio amžiaus parlamentarų, bandančių vaidinti „intensyvią Seimo nario veiklą“.
Ateities Seimas – be ateities?
Ketvirtadienį Seimas svarstys įstatymo projektą dėl amžiaus cenzo kandidatams į Seimą sumažinimo iki 21 metų. Tiesa, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė savo išvadą, kurioje siūloma leisti kandidatuoti į Seimą asmenims, sulaukusiems 23 metų. Pagrindinis „argumentas“ – tokio amžiaus asmuo jau būna įgijęs aukštojo mokslo diplomą.
Bet kuriam mąstančiam žmogui kyla klausimas – kodėl jaunam žmogui būtinas aukštojo mokslo diplomas, o jau esantiems ar būsimiems Seimo nariams, bet sulaukusiems 25 metų, nebūtinas? Kaip matuojamas parlamentaro profesionalumas? Ir, galų gale, ar amžius lemia darbo kokybę?
Neabejoju, kad pats laikas susimąstyti, kas gi pakeis dabartinius ir dar būsimus Seimo narius po kelių dešimtmečių, jei dabar jauni, perspektyvūs žmonės masiškai bėga iš Lietuvos, nematydami čia jokių perspektyvų? Negi taip baisu ir sunku suderinti patirtį ir jaunatvišką maksimalizmą bei energiją? Nereikia dangstytis aukštojo mokslo diplomais ar profesionalumo stoka, tiesiog leiskime, suteikime šansą jaunam žmogui įsilieti į didžiąją politiką, padėkime jam ir skatinkime jį. Jau dabar ruoškime tuos, kurie kurs ateities Lietuvą.
