Seimo opozicijos lyderis: „Vyriausybės programa nepasiteisino, todėl turi būti atšaukta“
Seimo opozicijos lyderio Vytauto Gapšio kalba, pasakyta svarstant 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą
Jau antrą kartą pristatant Vyriausybės ataskaitą šioje tribūnoje stoviu kaip opozicijos lyderis. Tad ruošdamasis šiai kalbai, dar sykį peržiūrėjau praėjusiais metais Vyriausybei išsakytas pastabas ir esu nusiminęs. Prabėgo metai, bet esminių sprendimų Vyriausybė taip ir nepasiūlė. Bet apie tai kiek vėliau, nes tradiciškai kalbėdamas dėl Vyriausybės ataskaitos, noriu pradėti nuo pozityvių dalykų.
Džiaugiuosi, kad sprendimai, kuriuos, beje, palaikė ir opozicijoje esant Darbo partija, ir dalis kitų opozicijos atstovų, dėl apskričių viršininkų administracijų panaikinimo buvo realiai įgyvendinti. Tai sudarė prielaidas valdžiai artėti prie žmonių. Finansų rinkose Vyriausybė išsaugojo gebėjimus pasiskolinti, kas buvo būtina siekiant užlopyti skyles biudžete, ir tikiu, kad tai nebuvo pati paprasčiausia užduotis krizės akivaizdoje. Ir dar daugiau — jau kiek avansu už 2011 m. — noriu pasidžiaugti, kad Vyriausybė išgirdo nuolatinius opozicijos raginimus ir peržiūri daugiabučių renovacijos planus, numatydama realesnius paramos mechanizmus. Bet šiandien to maža. Vyriausybė išdidžiai pasiskelbė, jog bus veikli, aktyvi, tikra permainų Vyriausybė. Bent taip rašoma jos interneto svetainėje.
Dėl aktyvumo ir veiklumo gal net ir persistengiama. Turbūt dažnas Lietuvos pilietis paprašytų bent truputį pristabdyti pensijų karpymą ar bent jau neskubinti pensinio amžiaus ilginimo. Nemažiau aštrūs klausimai kyla, ar ne per aktyviai Vyriausybės sektoriuje didinami ir įvairūs priedai.
O štai permainų trūksta. Žadėjusi saulėlydį biurokratizmui ir saulėtekį verslo skatinimui, Vyriausybė visiškai užklimpo ir gali pasidžiaugti nebent atsigaunančiomis kaimynų rinkomis ir ten nukrypusiomis Lietuvos verslo akimis. Penkioliktoji Vyriausybė nevengia pasididžiuoti augančiu Lietuvos bendruoju vidaus produktu, tačiau užmiršta paminėti, kad 2010 m. bendrasis vidaus produktas, siekęs 94,6 mlrd. Lt, dar nepasiekė net 2008 m. lygio, kai turėjome 115,5 mlrd. Lt bendrąjį vidaus produktą. Ir tai buvo 16,9 mlrd. Lt mažiau. Pagal bendrojo vidaus produkto rodiklį vienam Lietuvos gyventojui Lietuva siekia tik 53 proc. Europos Sąjungos vidurkio, nors vos prieš keletą metų turėjome 65 proc. rodiklį. Be to, bendrojo vidaus produkto augimui didelį poveikį turi vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas, ir valstybės išlaidavimas. 2010 m. 14,5 proc. brango būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių grupių paslaugos, 6,1 proc. maisto produktai, 8,4 proc. transporto prekės ir paslaugos. Tai ne tik tuštino piliečių kišenes, bet kartu ir turėjo poveikį makroekonominiams rodikliams.
Savo kalbos pradžioje pagyriau Vyriausybę, kad sugebėjo išsaugoti skolinimosi galimybes, tačiau skolas reikės grąžinti ir grąžinti reikės jau ne šiai Vyriausybei, o ateinančioms. Ir svarbiausia, piliečių sąskaita. Tad šiek tiek skaičių. Valdžios sektoriaus skola 2010 m. pabaigoje siekė 36,5 mlrd. Lt. Jei pažiūrėsime procentais nuo bendrojo vidaus produkto, tai valstybės skola augo nuo 15,6 proc. 2008 m. iki 38,2 proc. 2010 m. Tai yra daugiau negu dvigubai vos per dvejus vienos Vyriausybės valdymo metus. O kas dar svarbiau, priartėjo prie kritinio 40 proc. barjero. Šiandien turime konstatuoti, kad didžioji skolos dalis buvo paprasčiausiai pravalgyta nesukuriant stabilaus ateities augimo pagrindo. Tai byloja ir ekonomikos skatinimo plano fiasko.
Ne ką daugiau pasistūmėta ir nedarbo mažinimo srityje. Vyriausybė paprasčiausiai nesugebėjo realiai prisidėti prie užimtumo didinimo, nors tai ir buvo pagrindinis 2010 m. numatytas Vyriausybės tikslas. Tik Seimo opozicijai susitelkus ir užblokavus pensinio amžiaus ilginimo klausimą 2010 m. viduryje, kai Vyriausybė, nepateikusi jokių realių socialinio sektoriaus reformos planų, o vien užsispyrusiai reikalavo ilginti pensinį amžių, buvo pasiekta, kad šiandien Seime turime diskusijas dėl ateities socialinių reformų.
Nesėkmėmis pažymėtas ir energetikos sektorius. Seime vos užregistruota tobulinimui atsiimta Nacionalinė energetikos strategija. Nesugebėta rasti investuotojų į naująją atominę elektrinę, o po pasaulį sukrėtusios Japonijos katastrofos tampa ir visiškai nebeaiški Lietuvos atominės energetikos ateitis.
Užsienio politikoje nesugebėjome užtikrinti nacionalinės svarbos klausimų sprendimo — tokių, kaip atominių elektrinių statyba Lietuvos pašonėje. Nuolat bandėme save raminti, kad šie projektai tiek techniškai, tiek ir finansiškai sunkiai įmanomi, tačiau pastaruoju metu chaotiškai bandome griebtis šiaudo ieškodami atsarginio varianto, kurį jau turėjome seniai būti parengę. Dar labiau liūdina tai, kad nesugebame rasti bendros kalbos su kaimynais, kurie galėtų būti mūsų strateginiais partneriais.
Apibendrinant penkioliktosios Vyriausybės veiklą kiek plačiau nei 2010 m., turiu konstatuoti, kad 2008 m. rengta Vyriausybės programa nepasiteisino, neatitinka šiandienos lūkesčių ir realių ir juo labiau negali būti pagrindu tolesniam Lietuvos tvariam augimui. Todėl turėtų būti kuo skubiau atšaukta ir peržiūrėta. Dėkoju už dėmesį.
